Knygnešiai – žmonės išsaugoję lietuvišką žodį

Kiekviena pavasarį, kovo 16 dieną pagerbiami mūsų tautos didvyriai – knygnešiai. Tai žmonės, kurie lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu 1864 - 1904 metais į Lietuvos miestus, miestelius ir kaimus gabeno lotynišku raidynu atspausdintus raštus. Tuo metu Rusijos imperijos valdžios nutarimu buvo leidžiama spausdinti tik kirilica atspausdintus lietuviškus leidinius.
Kovo 16 dieną gimė tuomet nelegalių knygų platinimo tinklą sukūręs knygnešys ir publicistas Jurgis Bielinis. Jis žinomas ir dėlto, kad prisidėjo prie „Varpo“ ir „Aušros“ leidybos. Tai du didžiausią įtaką turėję to meto lietuviški leidiniai.


Knygnešių, žmonių atsakingų už tai, kad dar ir šiandien turime savo tautinę kalbą ir naudojame lotynišką abėcėlę, kelias prasidėdavo Prūsijoje. Ten buvo ne viena spaustuvė, kurios negalėjo kontroliuoti Rusijos Imperija. XIX a. Prūsija buvo Vokietijos dalis. Nors ten galiojo liberalesnės gyvenimo taisyklės, Baltų palikuonys ten taip pat nesijautė, kaip šeimininkai. Didelė gyventojų dalis jau save laikė vokiečiais.
Iš Prūsijos Lietuvą pasiekdavo daugybė leidinių. Tai buvo laikraščiai, įvairūs kalendoriai, knygos ir labai daug apie krikščionybę skelbiančių knygų. Krikščionybė stipriau įleido šaknis būtent šiuo mūsų istorijos laikotarpiu.Tarp knygnešių buvo daug kunigų.
Tiesa, kunigais žmonės tapdavo ne visada dėl pašaukimo. Pasirinkimas būti kunigu Rusijos Imperijos sudėtyje gyvenantiems lietuviams buvo bene vienintelis kelias siekti mokslo. Daugelis pasirinkdavo šį kelią dėl meilės tėvynei, noro tobulėti ir tik tuomet dėl pasišventimo Dievui.
Vis dėlto knygnešystė buvo labai panaši į šiandien jokių dorų tikslų neturinčių kontrabandininkų veiklą. Tekdavo slapta kirsti sieną, bėgti nuo patrulių, slapstytis ir gudrauti. Nesėkmės kaina galėjo būti labai didelė, taigi, knygnešiai gabendavo ne tik knygas, bet ir kitas žmonėms reikalingas ir pelną nešančias prekes. Tarp jų buvo net alkoholiniai gėrimai.
Knygnešiai dirbo ne vieni. Rusijos Imperijos žandarai labai uoliai vykdė savo darbą, todėl knygnešiams taip pat prireikė suvienyti ir veikti kartu. Taigi, įsikūrė ne viena knygnešių draugija ar asociacija. Jos pasirūpindavo, kad spaustuvė laiku pateiktų reikiamas knygas, laikraščius, o knygnešiai kuo saugiau spaudą perduotų Lietuvoje esantiems tautiečiams.

Skrajučių platinimo būdai

Kiekvienas verslininkas ieško naujų reklamos metodų. Bandoma reklamuoti paslaugą ar produktą skirtingais būdais: nuo reklaminių stendų iki reklamų internete ar paprastų skrajučių. Tiesa, mažų įmonių problema, kad jos retai įsigilina į vieną būdą, kuris galėtų joms atnešti didžiausią naudą. Šiame straipsnyje aprašysime, kaip pasiekti didžiausią efektyvumą naudojantis skrajutėmis.

Taigi, spaustuvė atliko savo darbą ir rankose laikote arba ant stalo, turite pasidėję daugybę lankstinukų. Klausimas, kaip šias skrajutes galima išplatinti?

Vienas paprasčiausių, tačiau brangių būdų yra susitarti su laikraščių platintojais, kad jūsų skrajutės būtų įmetamos į pašto dėžutes kartu su jų laikraščiu. Panašus variantas, kai skrajutės būna šalia viešuose miesto erdvėse nemokamai dalinamų laikraščių. Žinoma, visais atvejais reikia atsižvelgti į jūrų reklamuojamos paslaugos ar produkto tiksline auditoriją: juk jaunimui skirto vakarėlio skrajutė sudomins tikrai neženklią laikraščio apie politiką auditoriją. Pasidomėkite, kokius leidinius skaito jūsų paslauga ar produktu besidomintys žmonės.

Jei žinote, kad potencialūs jūsų pirkėjai lankose tam tikrose vietose: kavinėse, kino teatruose ar parduotuvėse, susisiekite su tų įmonių atstovai ir pasiūlykite natūrinius mainus. Už tai, kad jūsų skrajutės bus prie prekystalio ar kitoje pirkėjams gerai matomoje vietoje galėsite jiems atsidėkoti tuo pačiu, kai ši kompanija reklamuos savo renginį. Taip pat galite pasiūlyti savo paslaugas.

Kai reikia išplatinti didelį kiekį ir iki renginio liko nedaug laiko, pasitelkite samdomus skrajučių dalintojus. Jų užduotis bus dalinti skrajutes miesto gatvėse, prekybos centruose ar kitose viešose erdvėse.

Geras sprendimas ne tik naudotis keliais reklamos būdais: kaip skrajutės ir reklama televizijoje, stenduose, radijuje ar internete, bet ir pačias skrajutes platinti skirtingais būdais. Pavyzdžiui, pasirūpinti, kad skrajutes dalintų gatvėse ir, kad jos būtų laikraščiuose. Galvokite taip, kaip galvoja tipinis jūsų klientas.

Galiausiai, žinote, kad didelę įtaką turi ir pačios skrajutės pateikimas. Geresnių rezultatų galite sulaukti jei neseniai iš spaustuvės atkeliavusias skrajutes dalins malonūs žmonės, o ne pirmi pakeliui pasitaikę ir už mažą atlygę sutikę dirbti vaikai.

Elektronininių knygų privalumai ir minusai

Šiandien vis labiau populiarėja skaitmeninės technologijos, mažėja laikraščių tiražai. Artėja valanda, kai ir didžioji dalis mums nuo vaikystės pažįstamų knygų, net vadovėlių praras savo ankstesnę, mums gerai pažįstamą išvaizdą ir formą. Prognozuojama, kad jau greitai popierinių ir elektroninių knygų pardavimai susilygins.

Didžiausias elektroninių knygų privalumas, kad jas galima gauti labai greitai ir, kad autoriams nereikia investuoti į spausdinimą ar leidyklos paslaugas. Be to, beveik visas pelnas taip pat keliauja knygos autoriui, dėl to jis uždirba daugiau pinigų ir mažėja kaina knygos pirkėjui.

Kol tradicinė knyga pasiekia knygynus ir savo galutinį pirkėją, gali praeiti net keli metai. Be to, atspausdinus knygą yra rizika negauti jokio pelno. Tuo tarpu pardavinėjant elektronines knygų versijas vienintelė rizika yra, kad jūsų kūrinys taps per daug populiarus ir skaitytojai nemokamai dalinsis jūsų autoriniu kūriniu. Elektroninės knygos kopijų galite daryti kiek norite, todėl kitaip nei skolinant fizinį daiktą skaitytojams nėra gaila ar neramu, kad jie neatgaus savo mėgstamos knygos.

Skirtingų žmonių skirtingi poreikiai. Daliai auditorijos gali būti daug patogiau gauti knyga internetu, kitiems tinkamos tik spausdintos versijos. Pavyzdys knyga skirta pensininkų auditorijai. Ši žmonių grupė nėra linkusi nėra įvaldžiusi šiuolaikinių technologijų. Tuo tarpu studentai puikiai valdo kompiuterius ir džiaugsis galimybę sutaupyti, jei bus įmanoma pigiau gauti tą pačią naudingą knygą.

Jei esate rašytojas, kurio vardas jau yra žinomas Lietuvos ar net viso pasaulio skaitytojams, jums labiau apsimoka išleisti tik spausdintą knygos versiją. Žinomam rašytojui nesvarbu, kad spaustuvės ir leidyklos pasiima mokestį už savo paslaugas. Šio rašytojo pranašumas yra garantija, kad visą knygos tiražą nupirks. Taigi, popierinę knygą galima parduoti brangiau nei elektroninę versija ir mažesnė rizika, kad knyga bus pradėta nelegaliai dalintis internete. Labai dosniems žmonėms neužteks nukopijuoti iš jūsų sąžiningai nupirktą produktą, jiems reikės ją skanuoti ar perrašinėti. Tuo tarpu jauniems dar nesulaukusiems pripažinimo rašytojams verčiau rinktis tik elektroninį knygos variantą ir tikėtis būti pastebėtiems.

Spausdinkime knygas

Nuspręskite, koks jūsų tikslas. Kai kurie rašytojai tenori atspausdinti kelias kopijas savo draugams ir kolegoms, o kiti nori parduoti bent keletą tūkstančių kopijų ir tapti žinomais.
Išnagrinėkite, kas yra jūsų konkurentai ir kaip jiems sekasi. Įsitikinkite, kad jūsų rašoma knyga nėra dar vienas populiarios knygos klonas. Žengdami kopijavimo keliu galite daug pasiekti, tačiau pateikus kažką visiškai naujo , tikėtina, sulauksite didesnės sėkmės. Žinoma, neverta rašyti knygos lygiai ta pačia tema, kaip ir praėjusiųjų metų bestselerio autorius. Kritikai gali tiesiog jus išjuokti.
Nuspręskite, kokiu būtų norėsite savo knygą platinti. Norint pasiekti knygynus jums bus būtinas leidėjas. Jei vienintelis jūsų pagalbininkas yra spaustuvė, kuri sutinka atspausdinti knygą, jums patiems reikės rūpintis jos platinimu ir rinkodara. Dirbdami su patikimu leidėju galite pasiekti daugiau tuo atveju, jei esate tik puikus rašytojas, o rinkodara bei pardavimai jums yra nauji terminai.
Galite pasirinkti variantą, kad jūsų knygą bus platinama tik internetu. Vis labiau populiarėja elektroniniai knygų skaitytuvai, kurie leidžia patogiai skaityti naujausius kūrinius. Dažnai žmonės perka tokius prietaisus ir norėdami sutaupyti, o jūs sutapysite, nes nereiks spaustuvės paslaugų.
Jei vis dėlto nusprendėte, kad spausdinsite knygą - suplanuokite, kokio tiražo jums reikės. Jei tiražas viršija 100 vienetų  - kreipkitės į ofsetinės spaudos spaustuves. Spausdinant šiuo būdu, kuo didesnis knygos tiražas, tuo mažesnė bus vieno egzemplioriaus kaina. Jei reikia tik kelių kopijų draugams, šeimos nariams ir kolegoms, galite rinktis skaitmeninės spaudos paslaugas teikiančias įmones.




Prieš pasirinkdami spaustuvę, pasidomėkite jų naujausiais darbais. Palyginkite knygas atspausdintas ant skirtingo popieriaus, pasirinkite jums tinkamiausią knygos įrišimą ir viršelio tipą. Knyga gali būti minkštu arba kietu viršeliu. Kietas įrišimas kainuos gerokai brangiau, tačiau knyga atrodys solidžiau. Knygos minkytu viršeliu galimi keli variantai: patvarumo viršeliui priduos atvartai, knyga vartysis smagiau, jei bus ne tik klijuota, bet siūta ir klijuota. Visus įrišimo variantus jums pademonstruos spaustuvės darbuotojai.
Numatykite, kad reikės papildomai susimokėti už knygos redagavimo, maketavimo paslaugas. Jei norėsite, kad jūsų knygoje būtų iliustracijų - reikės susitarti su dailininku arba įsigyti iliustracijų, tad šiuos kaštus taip pat įvertinkite.
Geriausia, kai turėsite knygos rankraštį,  pasitarti su dizaineriu, kuris yra patyręs leidybos srityje. Pasiteiraukite spaustuvėje – jos dažnai teikia ir spaudinių maketavimo paslaugas.  Dizaineris įvertins galutinį produktą, pasiūlys jūsų knygai tinkamiausią sprendimą.
Susumavę visas išlaidas žinosite savo knygos savikainą. Tuomet pasidomėkite leidėjo, platintojo, knygynų taikomais antkainiais, galiojančiu PVM tarifu. Prie savikainos pridėję antkainius apskaičiuosite knygos pardavimo kainą.  Palyginkite pardavimo kainą su kitų panašių knygų kaina knygynuose.

Mitai apie skaitmeninę spaudą

Mitas: Skaitmeninė spauda yra labai brangi.
Tiesa: skaitmeninės spaudos technologija yra tikrai prieinama. Reikia įvertinti, kokio kiekio spaudinių jums reikia. Spausdinant didelį kiekį labiau apsimoka rinktis ofsetinės spaudos paslaugas teikiančias įmones: kuo didesnį kiekį norėsite atspausdinti, tuo pigiau kainuos vienas atspausdintas lapo vienetas. Tiesa, jei jūsų užsakymas nėra didelis greičiausiai skaitmeninė spauda atsieis pigiau. Taip pat spaustuvė jūsų užsakymą galės įvykdyti greičiau.
Mitas: skaitmeninė spauda negali garantuoti aukštos spaudinių kokybės.
Tiesa: jau daug metų skaitmeninė spauda nenusileidžia kokybe ofsetinei spaudai. Skirtumą tarp spaudinių gali pamatyti tik profesonalas. Paprastam žmogui beveik neįmanoma atskirti, kokiu būdu buvo atspausdinta jūsų skrajutė ar bukletas. Iš tiesų, tai jam yra visiškai nesvarbu. Spaustuvės teikiančios skaitmeninės spaudos paslaugas jau seniai nėra girdėjusios neigiamų atsiliepimų apie kokybę.
Mitas: skaitmeninė spauda apriboja popieriaus ant kurio galite spausdinti pasirinkimą.
Tiesa: jei jūs norite, kad jūsų bukletas, skrajutė ar bet koks kitas spaudinys būtų atspausdintas ant labai storo popieriaus turite pasikonsultuoti su konkrečia spaustuve. Tiesa, ofsetinė spauda šioje srityje turi pranašumą.
Mitas: skaitmeninė spauda netiksliai atvaizduoja spalvas
Tiesa: naujausių modelių spausdintuvais apsiginklavusios spaustuvės tokios bėdos neturi. Šis, kaip ir daugelis ankstesnių mitų, atsirado skaitmeninės spaudos eros pradžioje. Dabar dėl spalvų atvaizdavimo problemų nekyla. Daugiau bėdų kyla dėl to, kad žmonių, kurių LCD monitoriai tarnauja ne vienerius metus, neteisingai atvaizduoja spalvas. Taigi, prieš užsakydami spaudinius patikrinkite, ar spalvos vaizduojamos taip pat, kaip ir jūsų darbo kompiuteryje ar namuose.

Skrajutė, su kuria pasieksite rezultatą

Pirmasis uždavinys yra būti pastebėtam. Svarbu, kad skrajutė turėtų vieną išsiskiriantį akcentą ar frazę, kad pritrauktų žmogų. Tai turi būti detalė, kuri priverstų žmones galvoti, „kokia gi šio lapelio žinutė?“, „ką man šie nori pasakyti?“. Žmogus turi pakankamai susidomėti, kad sustotų, paimtų ir perskaitytų.
Gyvename laikais, kai dėl mūsų dėmesio nuolat kovoja daugybė prekinių ženklų. Todėl jei norite, pasiekti rezultatą - turite provokuoti žmones. Taigi, žmogus jau pačiupo jūsų skrajutę. Laikas jį užkabinti. Jūs nepriversite žmogaus galvoti, kad be jūsų prekės ar be kokteilio studentų vakarėlyje jo gyvenimas nebus toks gražus, koks galėtų būti, tačiau jūs turite to siekti. Sakykite tai, ką jūsų tikslinė auditorija nori išgirsti ir nepamirškite, kad šis etapas yra pats svarbiausias. Net laikydamas skrajutę savo rankoje žmogus gali labai greitai prarasti susidomėjimą ir ją išmesti į artimiausią šiukšliadėžę. Todėl informacija skrajutėje turi būti trumpa ir „lengvai virškinama“, nes žmonės mėgsta paprastus sakinius ir lengvai įsimenamas frazes.

Jei būsimas klientas jau susidomėjo, turite pateikti nurodymus, ką jam toliau daryti. Nesvarbu, kad jūsų prekė geriausia, kad jūsų vakarėlis pats linksmiausias. Jis turi sužinoti, kur jam eiti, kokiu telefonu skambinti.. Pasirūpinkite, kad ta aktuali informacija būtų lengvai surandama.
Vienos didžiausių reklamos agentūrų įkūrėjas D. Ogilvis yra pasakęs „Niekuomet nekurkite tokios reklamos, kurios nenorėtumėte parodyti savo šeimai“. Taigi, parodykite naujosios skrajutės maketą šeimai, kolektyvui, draugams ir stebėkite jų reakcijas. Nuo jų sprendimo priklausys ar spaustuvė šiandien gaus užsakymą.
Paskutinis ir svarbiausias patarimas – saugoti savo skrajutę. Kas iš to, kad pagaminsite puikią, dėmesį atkreipiančią ir užkabinančią skrajutę, jei žmonės gatvėje jas gaus sulamdytas ir išterliotas. Turite pasirūpinti, kad jos būtų pagamintos iš kokybiško popieriaus ir kad darbuotojai, kurie jas dalins elgtųsi su jomis pagarbiai.

Ar namuose vis dar reikalingas spausdintuvas?

Johanas Gutenbergas prieš beveik 600 metų leido tekstui pasiekti žmones daug greičiau. Šis žmogus atspausdino bibliją. Technologijos tobulėjo ir XX a. pabaigoje spausdintuvas atkeliavo į kiekvieno iš mūsų namus. Dar prieš 10 metų spausdintuvas buvo būtina prekė kiekvienam perkančiam kompiuterį. Tiesa, laikai vėl keičiasi. Daugelis žmonių savo spausdintuvus pastato į spintas ir spausdina dokumentus ten, kur viena kopija atsieina pigiau ar, kur įmanoma gauti geresnę kokybę. Taigi, ar namuose vis dar reikalingas spausdintuvas?
Šiandien regime, kad daugelį dokumentų galima atsispausdinti pigiau ir kokybiškiau. Spaustuvė suteikia galimybę atsispausdinti daug dokumentų už gerą kainą ir žmonės padarę pradinės mokyklos moksleiviui iššūkiu galinčius būti artimetinius veiksmus suprato, kad spausdintuvas namie yra brangus malonumas, o namie jis nėra būtinas.
Taip pat vietose, kur telkiasi spausdinimo poreikį turintys asmenys atsirado mažos įmonės ,kurios teikia spausdinimo paslaugos. Tokios mažosios spaustuvės aptarnauja studentus ir kitus žmones, kurie tik kartais turi spausdinimo poreikį. Taigi, net 50 ar 200 spausdintų lapų nėra tas kiekis, kuris motyvuotų pirkti spausdintuvą.
Dar neseniai nuotraukų spausdinimas būdavo maža ceremonija. Tekdavo iš fotoaparato atsarigiai išimti foto juostelę ir nešti ją foto paslaugas teikiančią įmonę. Po kelias tokias įmones buvo galima rasti kiekviename Vilniaus mikrorajone. Tiesa, pasirodė skatimeniniai fotoaparatai, kurie leido atsisakyti šio palyginti brangaus malonumo. Foto paslaugas teikiančių įmonių sumažėjo, atsirado spausdintuvai, kurie leidžia spausdinti nuotraukas namie. Deja, tokie spausdintuvai neišpopulerėjo, nes namie spausdintos nuotraukos atsieidavo daug brangiau.
Tiesa, vis dar verta pagalvoti apie lazerinį spausdintuvą. Nors šie spausdintuvai yra ryškiai brangesni, viena iš šio spausdintuvo išlindusi dokumento kopija yra tik šiek tiek brangesnė, nei spausdinta specializuotoje įmonėje. Šiuo atveju reikia apsvarstyti ir tai, kad pats spausdintuvas yra nemaža investicija.
Taigi, turite pagalvoti ar spausdintuvas vis dar reikalingas. Jei namuose spausdinate labai retai arba mažai kiekiais ir turite galimybę vieną kitą lapą atsispausdinti darbe arba šalia jūsų universiteto fakulteto yra spausdinimo paslaugas teikiantis įmonė, spausdintuvas nėra reikalingas.