Geriausi spausdinimo būdai

Senų gerų spausdintų popierinių laiškų sulaukiame vis rečiau. Kai kurios įmonės jau siunčia sąskaitas į el. pašto dežutes, daugelį dokumentų taip pat perduoda internetu. Atrodo, poreikis spausdinti įvairius dokumentus turėtų mažėti. Taip nėra – verslo įmonės ir net paprasti žmonės nori spausdinti vis daugiau. Šiame straipsnyje peržvelgsiu geriausius spausdinimo sprendimus.
Jei spausdini tik savo reikmėms, geriausias pasirikimas yra lazerinis spausdintuvas. Turint tokį taupų ir kokybiškai spausdinantį spausdintuvą nereikia rūpintis dėl mažų darbelių. Vokų užrašymas, vieno ar keletos dokumentų atspausdinimas nekels jokių bėdų. Svarbiausia, kad nereiks prašyti kolegų ar draugų pagalbos. Visus juos galėsite pasidaryti čia pat namuose ar savo kabinete. Viską turėsite po ranka.
Jei prireikė atspausdinti didesnį kiekį juodai baltų dokumentų, rinkitės kopijavimo aparatą. Dažnai didesnės įmonės, universitetai ir mokyklos turi savo kopijavimo aparatus. Tiesa, mažesnėms įstaigoms šio įrenginio turėti neapsimoka. Taigi, jei jūs dirbate namuose ar įstaigoje, kurioje kopijavimo aparato nėra, visada galite rasti mažą kopijavimo paslaugas teikiančią įmonę. Aišku, jei spausdinsite labai didelį kiekį, geriau apsvastykite variantą rinktis spaustuvės paslaugas.
Spausdinant daugiau kaip 500 vienetų A4 formato lapų jau verta pasiteirauti kainos spaustuvėje. Be to, spaustuvė garantuoja geresnę spaudinių kokybę. Taip pat verta rinktis šį variantą, jei norite spalvotų spaudinių. Mažose kopijavimo įmonėse spalvotas kopijavimas kainuoja nepigiai, namuose spausdinti didesnį kiekį taip pat yra brangu.
Taigi, namuose ar savo kabinete turėti spausdintuvą verta. Jis suteikia laisvę ir nepriklausomybę. Žinoma, spausdinant didesnius kiekius būtina apsvarstyti visus įmanomus variantus. Kopijavimo aparatai yra brangūs, tačiau jie padeda taupyti laiką. Kopijavimo paslaugas teikiančių įmonių paslaugomis verta pasinaudoti jei reikia kelių žimtų kopijų. Spausdinant didesnius kaip 500 vnt. spaudinių kiekius verta apsvarstyti spaustuvių teikiamus siūlymus.

KOPOS parama – naujam Vilhelmo Čepinskio projektui

Smuiko virtuozas Vilhelmas Čepinskis kartu su pianiste Guoda Gedvilaite pristato bendrą projektą - kompaktinę plokštelę „Dedikacija". Šį spalį talentingų muzikų duetą galėsite išgirsti daugelyje Lietuvos miestų. Kompaktinės plokštelės „Dedikacija" pristatymo koncertų turą per Lietuvą remia spaustuvė KOPA.
„Dedikacija" - atviras ir nuoširdus, be galo asmeniškas, intymus bei jaudinantis susitikimas. Šiame susitikime tarsi slapčiausioje išpažintyje muzika liesis nuo aistringiausių pasažų iki lyrinių šnarėjimų. Koncertas skirtas tiems, kurie neabejingi brėkštančio ryto tylai, krentančių snaigių plazdenimui, krante dūžtančių bangų aidui, krykštaujančio kūdikio balsui. Tiems, kurie myli gyvenimą.
Daugiau informacijos apie Vilhelmo Čepinskio ir Guodos Gedvilaitės koncertinį turą: www.camerataklaipeda.lt.

Spalį popierius brangs dar kartą

Popieriaus tiekėjai informuoja, kad artimiausiu metu popierius brangs iki 10%. Tai ne pirmas kainų augimas šiemet ir, tikėtina, ne paskutinis. Išaugusias kainas greičiausiai pajus ir galutinių produktų vartotojai.
Popieriaus tiekėjai kainų svyravimą argumentuoja pokyčiais popieriaus gamintojų rinkoje. „Svarbiausias veiksnys – žaliavų brangimas. O žaliavos brangsta labai stipriai, energijos ištekliai, transportas ir ypač celiuliozė yra pasiekę istorines brangimo aukštumas“, – gamintojų kainų kėlimo priežastis aptaria Egidijus Ramanauskas, popieriaus prekybos UAB „Antalis“ generalinis direktorius.Pasak jo, rinką labai sujaukė 8% pasaulio celiuliozės pagaminančią Čilę sukrėtę žemės drebėjimai. Be to, kelti kainas gamintojus verčia ir vis dar nepatenkinami veiklos rezultatai.
Problemas Čilėje, sukėlusias gana rimtą celiuliozės stygių, bei energetikos kainas mini ir Vaclovas Marčiulynas, popieriaus gaminių gamybos ir prekybos UAB „Inčas“ generalinis direktorius. Anot jo, savo darbą atliko ir sunkmetis, jis lėmęs dalies įmonių bankrotą. „Auga ir vystosi Azijos rinkos, Afrika, šiek tiek ir Pietų Amerika. Bendras popieriaus suvartojimas padidėjo, o pasiūla sumažėjo“, – sako jis.

Vartotojai pajus
Gamintojai skelbia, kad šiemet spalį popieriaus kainos kils nuo kelių iki 10%, priklausomai nuo rūšių. Pasak tiekėjų, panašiai kainos šiemet kyla jau 3–4 sykį.
Ponas Marčiulynas skaičiuoja, kad kopijavimo popierius per tą laiką pabrango trečdaliu, ofsetinis popierius ir grafinis kartonas apie 20–25 %, lipnus popierius – apie 10%. Mažiausiai brangsta tik popierius, skirtas laikraščiams, žurnalams, etiketėms.
„Inčo“ vadovas sako, kad greičiausiai kainos kyla ne paskutinį sykį šiemet. „Fabrikai kalba, kad nuo vasario jau turėtų prasidėti stabilizacija ar kainų kritimas. Bet ne visų rūšių“, – sako jis.
Spaustuvės neslepia – sąlygų padengti kylančias kainas įmonės vargiai turi, tad greičiausiai jas pajus ir vartotojai.
„Popierius gaminiuose vidutiniškai sudaro apie pusę kainos, priklauso nuo produkto. Jei, pavyzdžiui, popierius brangsta 8%, tai vidutiniškai vartotojas gali pajusti 4% pabrangimą“, – skaičiuoja Saulius Mudėnas, poligrafijos UAB „Kopa“ direktorius.
Pasak Erikos Furman, Lietuvos spaustuvininkų asociacijos (LISPA) prezidentės ir UAB „Firidas“ valdybos pirmininkės, žaliavų brangimas paskatins spaudos gaminių kainų kilimą nuo 5% iki 7%. „Gera žinia ta, kad popierius brangsta ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, todėl eksportuojančių spaustuvių konkurencingumui šis faktas didelės įtakos neturės“, – sako ji.
Ponas Mudėnas pažymi, kad informacija apie brangimus šiemet ateina praktiškai vienu metu iš visų popieriaus tiekėjų. Lietuva – maža rinka, tad tiekėjai esą greičiausiai turi ribotas galimybes veikti kainas. „Antra vertus, popieriaus tiekėjai nustato procentinį antkainį medžiagai, ir jei ta medžiaga brangsta, tiekėjai turi galimybę uždirbti daugiau“, – spėja p. Mudėnas.
Veikia ir konkurencija
„Tai, ką mes gauname iš tiekėjų, tą kainų pakilimą perduodame rinkai. Labai sunku padidinti kainas, yra konkurencija, kiekvienas bijo prarasti pardavimus, tad tas pakėlimas dažnai būna pavėluotas“, – tikina p. Ramanauskas.
Tačiau p. Marčiulynas pažymi, kad vidinės rinkos problemos galėjo šiek tiek veikti kainas. Esą Lietuvoje buvo labai didelė konkurencija, pirkimo kaina buvo beveik lygi pardavimo kainai. Pastaruosius metus dauguma įmonių dirbo nuostolingai, be to, didelę įtaką darė spaustuvės, kurios bankrutavo ar nemokėjo tiekėjams. „Pinigų dalis, kuriuos prarado tiekėjai, irgi turi būti kaip nors kompensuojama“, – sako jis.